Gražiai ten Viktorija parašė, mano akimis, gal kiek perspausta, šiek tiek ditirambų, bet kiekvienam savo, visi turim laisvę reikštis taip, kaip norim. Aš, asmeniškai, nesuprantu ir to viso ko dalinimosi socialiniuose tinkluose, bet vėlgi, čia mano ir tik mano požiūris, darykit ką norit.
Užtat mintis man patiko, kad reikia padėkoti savo draugams, kad jie yra mūsų gyvenime. „Reikia draugą turėti“ – dainavo vienoje dainoje ir šie žodžiai labai teisingi, ne iš piršto laužti.
„Priminsiu visiems“
Priminsiu visiems žinomą gyvenimo tiesą – kiekvienam reikia draugo, ar būtum Prezidentas, ar Popiežius, ar žinomas, ar paprastas žmogelis. Labai pasiseka tiems, kurie atranda tikrus draugus, kurie yra šalia ir kai šypsomės, ir kai verkiam, kurie supranta iš pusės žodžio, kartais ir paprotina, kai mato, kad elgiamės kvailai.
Draugai, bet tie tikrieji, o ne tie, kurie prisimena tik tada, kai jiems kažko reikia, yra visiškai atskira kategorija nei, pavyzdžiui, tėvai, broliai, sesės, sutuoktiniai. Su draugu, kuris mato ir džiaugsmą, ir vargą, gali kalbėti apie viską, dalintis tuo, kas teikia laimę, bet nebaisu pasipasakoti ir apie ne pačius linksmiausius gyvenimo momentus.
Man išvis nėra nieko gražiau nei kai žmonės draugauja šeimomis, kai ne tik suaugę turi su kuo pasikalbėti, bet ir vaikai auga kartu – tokia draugystė man atrodo pati stipriausia. Arba kai draugystė, užsimezgusi mokyklos suole tęsiasi iki pat gyvenimo pabaigos.
Bet eikim prie to, ką čia savo šiuo rašiniu noriu pasakyti – vertinkim savo draugus ir draugystes. Ir nepamirškim jiems padėkoti, kad juos turime, pasakyti, kad vertiname ir branginame.
Tikras draugas yra didelė gyvenimo dovana. Sako, žmonės į mūsų gyvenimus ateina ir išeina, bet tie, kurie lieka, verti mūsų padėkos, gražaus žodžio, apkabinimo.
Visus, kurie skaito, skatinu dabar pat paimti telefoną į rankas ir parašyti arba paskambinti savo geriausiems draugams ir pasakyti, kad esate jiems dėkingi už buvimą šalia.
Autorius: skaitytoja Silvija
